Greit bus mėnuo, kaip aš naujai pažvelgiau į savo pirmą, neakivaizdinę bioenergoinformacijos mokytoją Džuną. Tai nutiko Saratove, liepos pradžioje. Buvau bute, kuriame buvo daugybė knygų. Viena iš jų tiesiog „atėjo“ į mano rankas. Ji buvo apie Džuną. Su knyga apgaubė ir keistas, visaapimantis jausmas. 

  Badavimas nėra badavimas, jei jūs apie jį galvojate kaip apie organizmo išsivalymą nuo šlakų, kuriuos organizmas nespėjo išsivalyti kitais būdais ir belieka štai tokia akcija. Tai jokiu būdu neturi būti tik fizinė akcija, nes nebus įvairiapusio išsivalymo. Organizmas ne tik fizinis, bet ir informacinis darinys, tam tikra struktūra. Todėl, atliekant fizinį badavimą, būtina maksimaliai atsiriboti nuo išorinių informacinių šaltinių ir galimų jausminių sutrikdymų. Reiškia jokio TV, ypač naujienų. Vengti konfliktų su artimaisiais ir „nematyti“ jų „blogo“ elgesio ar „negerų“ darbų.

  Visais laikais aktuali tema ir labai asmeniška kiekvienam – vyro ir moters santykiai. Diskutuoti ta tema nėra lengva, nes absoliuti dauguma žmonių, visų pirma mintyse ir rečiau žodžiais teisina save, teisina savo „gerus“ ketinimus, ginasi „kvaila“ jaunyste. Giliau patyrinėjus, pasirodo tai tik emocijos, egoizmas, „gamtos šauksmas“ – maitintis, daugintis, dominuoti (dauginimosi ir dominavimo instinktai glaudžiai susiję ir iš esmės tai yra vienas instinktas). Tai instinktai, o ne žmogiškumas, sąmoningas, viso to suvokimas ir valdymas. Situacija taisosi tik tuomet, jei žmogus bent sau, tyliai, viduje, pripažins realią padėtį, sutiks su ja, bet nesusitaikys. Susitaikius  su esama padėtimi, žmogus rizikuoja ten ir likti, ar net dar pabloginti situaciją. Suvokus situaciją yra būtina pyktelėti ant savęs, pažadinti savyje „pasiutimą“, nes tik ši energija gali ištraukti žmogų iš „duobės“. Pyktelėjimas reikalauja veiksmo, nes jei jo nebus, tai pyktelėjimas virs pykčiu, po to neapykanta ir susinaikinimu toje „duobėje“. Visiškas susitaikymas su situacija ir nuolankumas, paliks jus „duobėje“ ilgam, o gal net visam gyvenimui. Ir bet kas eidamas pro šalį galės išmesti ant jūsų savo „šiukšles“, pasityčioti, pasinaudoti. Ne veltui bet kuri religija reikalauja iš savo „avelių“ nuolankumo, susitaikymo – esantys „duobėse“ net nesistengs iš jų pabėgti, net jei ta duobė gerokai sumažės. Šiuo atveju labai geras programavimo pavyzdys iš Indijos, kur dauguma dramblių šeimininkų, nuo mažumės pririša drambliuko koją prie virvės, o tas nori judėt, veržiasi pas mamą. Koja nusitrina iki kraujo, jam labai skauda, o dar musės puola žaizdą... Taip, nuo mažumės, jo pasąmonė užprogramuojama, kad virvė yra visagalė. Todėl, net suaugę ir dideli drambliai, nors ir pririšti su menka virvute už kojos, nesiveržia niekur. Programavimo būdų yra įvairių, svarbu žinoti tikslą, ko norima iš užprogramuotų būtybių.

 Žmogus, turintis bet kokių priklausomybių (alkoholio, narkotikų, rūkalų, apsivalgymo ir t.t.) yra susirūpinęs tik savimi. Jis verkšlena tik dėl savęs, dėl jį „kankinančių“ poreikių, koks jis „nuskriaustas“ gyvenimo ir pan. Taip, automatiškai, jį supantys artimi žmonės, draugai, pažįstami ir bet kurie jo gyvenime pasitaikantys žmonės yra jo išnaudojamos aukos. Šiuo atžvilgiu yra viena sąlyga – ar jie „pasirašo“ būti tomis aukomis.

  Koks svarbus yra kvėpavimas, žmogus suvokia tik tuomet, kuomet jam uždengsi burną ir nosį bent 30 sekundžių. Tuomet vertybių sistema greitai keičiasi. Visi taip įprato prie kvėpavimo, kad svarbiausia jiems atrodo maistas, malonumai, emocinės, mentalinės ar fizinės narkotinės medžiagos ir pan. Būtent su pirmu įkvėpimu prasideda sąmoningas žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje ir su paskutiniu užsibaigia. Tad kiek žmonės vertina kvėpavimą, kiek vertina tai, kas suteikia jam medžiagas, reikalingas kvėpavimui. Deja žmonija nesupranta tos vertės ir masiškai naikina deguonies gamintojus, teršia orą gamyklų veiklos produktais, vis gausėjančių mašinų veiklos produktais. Retas lietuvis yra patyręs didelių, pramoninių miestų smogą, užterštą orą, kuriame tenka naudoti saugančią plaučius nuo nuodų kaukę. Beje ir vandens švarumą, bei jo neribotą kiekį mes nelabai vertiname, nes patirties tame neturime. Kai pabūni kraštuose, kur vandenį į namus paduoda tik 2 valandas per parą, tai pradedi suvokti vandens vertę ir pikta darosi, kuomet pamatai kaip Lietuvoje to nevertina.

  Labai daug žmonių visiškai nesidomi kas yra vakcinos ir kokie jų ne tiek teigiamos, o neigiamos pasekmės. Va kad ir šis vienas filmas verstas iš anglų į rusų kalbą (galima susirasti ir anglų kalba), pateikia žiaurią tiesą apie vaikų smegenų žalojimą. Yra tam tikra sistema, kuri į smegenis nepraleidžia daugybę jai galimai pavojingų junginių, chemijos. Dėl nto gydytojai negalėjo gydyti daugelio smegenų ligų, auglių ir pan. Tuomet farmacininkai sugalvojo kaip prasiskverbti pro šį barjerą panaudodami nano daleles. O kai dar panaudojo polisorbatą80, tai prasiskverbimo sparta padidėjo 20 kartų. Tą pačią technologiją panaudojo ir vakcinų gamintojai. Tačiau vakcinoje paprastai yra virusas, kuris kartu su vakcinos medžiaga patenka į smegenis ir sukelia tam tikrų smegenų vietų uždegimą, patinimą. Tai kūdikiams sukelia traukulius, atsiliepia jų tolesniam vystymuisi, sukelia autizmą.

  Daugumai teko girdėti apie tokį žmogaus įvertinimą – „tai ji pelėda, todėl taip ilgai miega“, arba „tai jis vyturys, jam lengva anksti keltis“. Kažkaip tuo viskas ir užsibaigia. Įsigilinti į tema retas sugeba, o tuo labiau tas žinias taikyti savo, ar savo šeimos gyvenime. Pasigilinus pastebi, kad tai labai svarbus reiškinys.

  Sakoma, kad su amžiumi, dėl savo teisingo požiūrio į patirtį, žmogus tampa vis išmintingesnis. Tai tarsi tam tikra dėlionė, kuri, nuo tam tikro kiekio sukauptos patirties, savaime atsako į daugybe gyvenimiškų klausimų.

 Rašymas yra mūsų minčių pirminė materializacija. Rašydamas savo mintis, giliau apmąstai jas, priartini prie materialaus pasaulio. Užrašyta mintis, užrašytas kažko tai suvokimas, tai jau apmąstymas materialioje erdvėje. Materialioje erdvėje viskas turi būti konkretu, apčiuopiama. Patariu užrašyti atėjusias „genialias“ mintis, kuomet jos jumyse kyla su polėkiu, su emociniu užtaisu, tarsi su „nušvitimu“. Po kiek laiko, tai perskaičius, jums gali pasirodyti naivu, kvaila, lėkšta. Tačiau gerokai praėjus laikui, šiuose eilutėse įžvelgsite gal net pranašiškas, laiką aplenkusias idėjas, mintis. Perskaitę savo praeities rašinius, pajusite kiek realiai jūs paaugote sąmoningume, pasaulio pažinime. 

  Absoliuti dauguma žmonių, toli gražu, nesuvokia kiek svarbi higiena ir kaip tai įtakoja mūsų gyvenimą. Dauguma žino apie higieną, tik kaip užkratą, kaip parazitų galimą atsiradimą. Tai tik menka dalis, įtakojanti mūsų sveikatą, mūsų elgesį, pasirinkimą ir aplamai gyvenimą. Paminėsiu tik tris, kasdieniniame gyvenime suvokiamas, higienos formas. Apie ketvirtą higieną, energoinformacinių esybių atžvilgiu, neminėsiu, nes tai jau ne kasdieninio suvokimo lygiui. Tai atskira tema.