Dabartinių dienų aktualija - globalus žmonių skiepijimas modifikuotomis vakcinomis. Tai ne tik Lietuvos problema, kaip nemaža dalis žmonių įsivaizduoja. Prievartinis „keistos“ vakcinos įvedimas yra perdėm masinis, kad nepagalvoti apie pasaulinį suokalbį. Prievarta visų pirma psichologinė, bauginant bedarbyste, negalėjimu nusipirkti maisto, o su laiku ir negalėjimu turėti pinigų, be „valdžios“ leidimo. Taip pat baugina nesuteikti medicininių paslaugų ir tai natūralu, nes farmacija vis glaudžiau susieja medikus su savo veikla, kapitalais. Policija turi paklusti valdžios nurodymams, nes jie tik valdžios aparato įrankis ir bet kuris iš policininkų gali tiesiog netekti darbo. Medikai ir policija yra tos „rankos“, kuriomis dabar kontroliuojami, bauginami ir patylomis naikinami žmonės. Visų pirma naikinami silpnos sveikatos, seni, su chroniškomis ligomis, turintys kitų sveikatos problemų. Net su pneumonija, pavadinant tai koronavirusu, žmonių plaučiai „sudeginami“ su dirbtinių plaučių ventiliatoriais.

 Mes retai susimąstome kokioje terpėje gyvename. Gal būt todėl, kad mūsų akis daug ko nesugeba įžiūrėti. Tiek mumyse, tiek mūsų aplinkoje yra milijonai, milijardai mažų gyvų būtybių. Tos būtybės gimsta ir miršta neįtikėtinu greičiu. Retai jos veikia pavieniui, o dažniau kaip visuma. Jos „valgo“ viena kitą ir perduoda informaciją, apie save, apie aplinką, viena kitai. Mes gyvename šioje „sriuboje“ ir esame jos dalis. Mumyse yra begalės ne tik savų ląstelių, savų mikrogyvybių, bet ir įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokiausių gyvybės formų. Mes jiems visų pirma maistas ir daugmaž saugi, pastovios temperatūros ir drėgmės vieta. Jie mums gali būti kaip simbiotai, gaminantys mums reikalingas medžiagas ir už tai mūsų organizmas jiems leidžia maitintis mūsų gaunamu maistu, pagirdo ir sušildo. Pavyzdžiui paskutiniu metu pasaulyje, dėl įvairių vaistų, antibiotikų, cheminės taršos, pas daugumą žmonių sumažėjo ar išseko gyvybinė veikla žarnyne esančių „gerųjų“ bakterijų. Pradžioje mokslininkai augindavo tas gerąsias bakterijas, džiovindavo ir kapsulėmis girdydavo ligonius. Tai gana brangu ir ne visada efektyvu. Pigiau ir veiksmingiau pasirodo iš sveikų žmonių, veiklaus žarnyno pasiimti išmatų, jas išplauti, atskiesti ir suleisti į ligonio žarnyną klizmos būdu. Tai daroma 2 kartus po 5 dienas. Jau po pirmų 5 dienų žmogus gali kuo puikiausiai valgyti įvairų maistą, nors prieš tai buvo daug kuriam maistui alergiškas, jį pykindavo, viduriuodavo ar pan.

 Manau visi mes, iš mokyklos laikų žinome, kad virusai tiesiogine prasme nėra gyvos būtybės. Jie nevalgo ir nesidaugina. Tai biologinės informacijos struktūros, kurios ieško kitų, silpnų biologinių struktūrų, kuriose jie dauginami. Tai savotiški biorobotai. Jie kiek pavojingi tiek ir naudingi. Pavyzdžiui populiaraus gripo virusai, sezoniškai išvalo mūsų organizmus nuo sergančių, senų, net vėžinių ląstelių. Jei gripu nesergate, tai reiškia, jog jūsų organizmo imuninė sistema pakankamai veikli ir geba pati išvalyti sergančias, senas ir vėžines ląsteles. Beje virusai ir ne tik gripo, organizme konkuruoja su bakterijomis ir grybeliais. Jei virusų nebūtų, tai juos būtinai reiktų sugalvoti.

 Žmogaus pareiškimas, kad jis nori valgyti, ne visuomet teisingas. Yra nustatyta, kad tai dažniausiai įprotis, kuris sukelia tam tikras žmogaus kūno chemines reakcijas. Gana dažnai tai būna gerųjų bakterijų poreikis ir jos pareikalauja sau maisto. Kaip atskirti?

 Nuo pat vaikystės man buvo daug kas smalsu ir daug ką norėjosi patikrinti pačiam. Tai būdinga daugumai vaikų. Iš čia daugybė vaikiškų traumų, nelaimių. Ir tik nuo tėvų gebėjimo nepriekabiai ir įtikinamai paaiškinti ar net parodyti galimus pavojus, sudaro sąlygas vaikui suspėti pagalvoti, prieš kažką tai darant, ant emocijų sparnų. O pavojai gyvenime ne tik ir ne tiek fiziniai, kiek jausminiai ir protiniai. Tai susiję su priklausomybėmis tiek nuo cheminių, biologinių medžiagų, tiek nuo jausminių, ar minčių priklausomybių, dėl tam tikrų žmonių ar žmonių grupių įtakos. Daug ko išvengti padeda kitų žmonių gyvenimo ir jų pasekmių stebėjimas. Vaikui tai gana sudėtinga, bet įmanoma. O patirtis kaupiama su amžiumi (arba nekaupiama).

 Mokslininkų nustatyti ir medikų stebimi virusų aktyvumo laikotarpiai yra rugsėjo pabaiga, gruodžio pabaiga, kovo pabaiga. Tuomet, net sėdėdami kaime, ar gūdžiame miške, kur nuo nieko neužsikrėsi, didelė tikimybė, kad net ir truputį peršalus ar nei iš šio, nei iš to susirgsi virusine liga. Tai gali būti tik sloga, tik gripas, o gal plaučių pneumokokai sukilti ir t.t. Tas stebima daugumai žmonių. Mažesnė dalis žmonių turi savo, individualius „virusų“ aktyvavimosi ciklus. Ir tik mažai daliai žmonių tie ciklai nepastebimi ir reiškiasi tik gerokai nusilpus imunitetui.

 Pradėti galima nuo to, kad pradėjime nėra jokio stebuklo. Tai tiesiog Gamta, kurioje beje taip pat būna klaidų. Tas klaidas mes gyvūnuose kažkodėl tai matome, bet žmonėse ne? Kodėl? Tiesiog religinės iliuzijos, kūno sureikšminimas, meilės suabsoliutinimas Gamtos atžvilgiu. Ypač tuo linkusios „sirgti“ mamos, kurios savo kūdikius jau iš karto laiko idealiais, daug tobulesniais už kitų mamų kūdikius. Jei tuo serga ir tėvas, tai daug blogiau, nes tėvas yra tas, kuris vaiką „išveda“ į gyvenimą, kuomet mama tik saugo, globoja, rūpinasi.

 Ilgiau kaip pusmetis vyksta eksperimentas, prie kurio prisijungė jau daugiau kaip dešimt žmonių. Preliminarinės išvados tokios, kad gerosios bakterijos atstato bendrą žmogaus imunitetą. To dėka, visos, o ypač bakterinės, grybelinės ir virusinės ligos, daugiau ar mažiau, nebegali reikštis organizme.

 Jau senokai, moksliškai įrodyta, kad dailyraštis vaikams nuo mažumės, daro didžiulę įtaką smegenų vystymuisi. Aišku didelę įtaką vaikų smegenų vystymuisi daro ir veikla su smulkiais daiktais, įvairūs konstruktoriai, dailė, drožinėjimas. Tačiau dailyraštis ne tik ugdo smulkią pirštų motoriką, bet įjungia ir mąstymą, nes žodžiai ir sakiniai turi įgauti tam tikrą prasmę.

 Mes, nesuvokdami to ir nesugebėdami atskirti, iš tiesų maitinamės labai įvairiu maistu. Yra kūno maistas, be kurio kūnas negali augti, statyti save, po to išlikti, atsinaujinti. Mes maitinamės jausmų, emocijų maistu, minčių maistu, kurie taip pat padeda augti kūnui, tobulėti, išlikti, apsiginti ir t.t. Paskutiniu metu reklamuojama, tiesiog gana agresyviai įprogramuojama veganiška mityba, gana stipriai kenkia daugumai žmonių. Žmonės, nemąstydami pasiduoda savo protų užprogramavimui tam tikromis idėjomis, susižavi tuo, dėl ko kenčia jų ir jų vaikų kūnai, kas aišku atsiliepia protams ir jausmams.